Kada Kauno arkivyskupas kibo į atlapus „Kalnapilio“ aludariams dėl esą išniekinto rūpintojėlio, sakiau sau, kad turbūt be reikalo pliekiama iš sunkiųjų pabūklų. <...> Juk Vokietijos vyskupai nesidrasko, kad jų krašte esama vyno, pavadinto „Dievo Motinos pienas“, kad Bavarijos alubariuose kabo kryžiai ir šventi paveikslai, kad ant etikečių vienuoliai smagiai kiloja bokalus. Miunchene turistai maukia alutį kone ramstydami Katedros sienas, ir nieko. Tai kodėl pas mus rūpintojėlis, kviečiąs nekaltai pasilinksminti, jau kažkas? Ar kad mes gilesni, jautresni katalikai, ypatingi Marijos žemės ir kryžių šalies žmonės?