Naftos gavyba – naftos ir su ja esančių dujų gavimas iš Žemės gelmių, surinkimas ir pirminis apvalymas – vandens bei kitų priemaišų pašalinimas. Nafta iš Žemės gelmių beveik visur gaunama gręžiniais. Kai naftingo sluoksnio slėgis didelis (paprastai gręžinio eksploatavimo pradžioje), nafta trykšta savaime. Sumažėjęs slėgis dirbtinai didinamas, pumpuojant į naftingą sluoksnį vandenį. Naftai nebetrykštant, praktikuojami mechanizuoti naftos gavybos būdai: gilusis naftos siurbimas, kompresorinė naftos gavyba. Kai naftos pritekėjimas į gręžinį nedidelis (pvz., kai uolienos tankios), uolienose sprogdinimu padaroma plyšių. Klampi, turinti daug dervų, bitumo nafta gaunama terminiu būdu (telkinio ekspoatacijos vietoje ji pašildoma karštu vandeniu ar garu, elektra, naudojama požeminė gazifikacija). Iš gręžinio gauta nafta turi dujų, vandens, įvairių druskų kartais smėlio priemaišų. Dujos atskiriamos separavimu, vanduo ir druskos – šiluminiu, cheminiu arba elektriniu būdu. Išvalyta nafta stabilizuojama – atskiriami lakiausi angliavandeniliai. Taip apdorota nafta vadinamakondicine ir kaupiama naftos saugyklose, iš kurių naftotiekiais tiekiama į perdirbimo vietą. Gavimo vietoje (verslovėje) nafta transportuojama slėginiais arba beslėgiais vamzdžiais. Antruoju atveju, kad nafta tekėtų pati, sudaromas aukščių skirtumas (taip tebedaroma senose verslovėse). Mažiausiai naftos nuostolių (ypač jos lengvųjų frakcijų) būna, kai naftos surinkimas iš gręžinių ir pirminis apdorojimas vyksta uždaroje automatizuotoje sistemoje.
|
|