Atsižvelgiant į šias sąlygas-problemas, kurias turi įveikti buvusios autoritarinio režimo valstybës pereidamos į demokratinį režimą ir laikant autoritarinį režimą (jo plačiau neklasifikuojant) atskaitos tašku įvairių valstybių “demokratiškumui” vertinti, Schedler, pasiremdamas Collier ir Levitsky demokratinių režimų ir subrežimų tipologija, išskiria tris demokratinių režimų tipus- rinkiminę (electoral) demokratiją, liberalią (liberal) demokratiją ir pažengusią (advanced) demokratiją. autoritarinis režimas  rinkiminë demokratija  liberali demokratija pažengusi demokratija Šie trys demokratiniai režimai skiriasi vienas nuo kito priklausomai nuo anksčiau minëtų demokratijos konsolidacijos sąlygų-problemų įvykdymo/išsprendimo. Autoritarizmas, viena vertus, suvokiamas kaip neigiamas polius, kurio rinkiminës ir liberalios demokratijų politiniai aktoriai siekia išvengti. Kita vertus, siekdami išvengti sugrįžimo prie autoritarinio valdymo, minëtų dviejų demokratinių režimų politiniai aktoriai vertina pažengusią demokratiją kaip siektiną raidos tikslą, t.y. kaip teigiamą polių. Liberali demokratija yra kokybiškai tobulesnë nei rinkiminë demokratija. Schedler siûlo demokratijos konsolidacijos veiksmus ar uždavinius, kurie nukreipti į demokratinių principų įtvirtinimą (t.y. judëjimą iš kairës į dešinę 4 režimų tipologijoje), vadinti “pozityviąja” demokratijos konsolidacijos samprata; ir, atitinkamai, nukreiptus link sugrįžimo į autoritarizmą (t.y. judëjimas iš dešinës į kairę 4 režimų tippologijoje) “negatyviąja” demokratijos konsolidacijos samprata. Kadangi pasaulyje egzistuoja gausybë įvairiausių demokratinių režimų evoliucionavimo variantų, Schedler pasiûlo jų konceptualizaciją naudojant skirtingas demokratijos sąvokas ir sampratas.