. Nagrinėdamas šį saryšį jis ima tokius kontamuosius kaip industrializacijos pasekoje kilęs žemvaldžių klasių susidomėjimas žemės ūkio modernizacija, perėjimu prie produktyvesnių ūkininkavimo formų, bei šio intereso realizavimo formą – ar valstiečiai paparačiausiai buvo nuvaryti nou žemės ir tapo miesto proletariatu kaip tai įvyko Didžiojoje Britanijoje, ar priešingai, aristokratija naudojo socialines ir ekonomines priemones išlaikyti darbo jėgą “pririštą” prie žemės, t.y. įvedė baudžiavą. Kiti kintamieji – valstiečių masių revoliucingumas, Mooro nuomone (kurią jis išveda iš istorinių paralelių) priklausantis nuo visuomenės segmentacijos, perėjimo į moderniuosius laikus kritinis taškas – politinis lūžis – paprastai revoliucija, kurios autorius įžiūri tris atmainas – buržuazinę revoliuciją, reakcine aristokratijos kontroluojamą revoliuciją “iš viršaus” bei valstiečių revoliuciją .