Tuo laikotarpiu iškyla makroanalizė ir istorinis institucionalizmas. Skocpol, Moore, Tilly, Huntington, Wallerstein ir kt. susidomi struktūriniu, istoriniu ir makroanalitiniu lyginamosios politikos stiliumi, kuris aiškina režimo institutų ypatumus, esminius pasikeitimus ir jų sąveiką. Pasak šių mokslininkų, istorija geriausiai atskleidžia kaip institutai veikia besikeičiančiomis sąlygomis. Be to istorija turi nepriklausomą ir formuojamą įtaką politikai. Imama tirti kaip susiję institucijos (kooperacijos taisyklės, įsipareigojimai ir formalios organizacijos) su didelių mastų procesais ( kaip karas, industrializacija, urbanizacija). Į tyrimo centrą siekiama iškelti politines, ypač valstybines, struktūras ir institucijas. Išryškinama makroelementų įtaka žmonių veiksmams ir socialinei raidai.