Nuo diktatūros Portugalijoje žlugimo (1974) demokratijų skaičius žymiai išaugo, dabar galima suskaičiuoti tarp 76 ir 117 demokratijų – priklauso nuo to kaip skaičiuosi (Collier ir Levitsky suskaičiavo 550 demokratijos subtipų). Apibrėžia demokratiją Dauguma definicijų sutampa nusakydamos demokratiją kaip politinės valdžios sistemą, atskirtą nuo ekonominių ir socialinių bruožų, skiriasi tik priskiriamų politinių atributų kiekiu. Minimalistinė definicija – Šumpeter: sistema pasiekti politiniams sprendimams, kur individai turi sprendimo galią, per konkurencinę kovą dėl žmonių balsų”. (Huntington t.p. akcentuoja konkurencinius rinkimus). Dahl poliarchijos sąvoka Šumpeter demokratijos supratimą išplėtė: reikalaujama ne tik politinės konkurencijos ir dalyvavimo, bet ir esminių laisvių bei pliuralizmo, kas leistų prasmingai išreikšti savo politinį pasirinkimą. • Minimalistines demokratijos koncepcijas vadina rinkimine (electoral) demokratija. L.Diamond nurodo, jog nors čia pripažįstama, kad konkurencijai ir dalyvavimui būtinas minimalus pilietinių laisvių lygis, tačiau dažnai per mažai dėmesio skiriama pagrindinėms laisvėms, nepastebint galimo rinkimų klaidingumo (fallacy of electoralism), kuomet net esant konkurenciniams daugiapartiniams rinkimams politinės teisės atimamos didelei daliai gyventojų, ar svarbios sprendimų priėmimo sritys paliekamos už išrinktų atstovų kontrolės ribų. • Rinkiminei demokratijai L.Diamond priešina liberalią demokratiją, ji (be reguliarių, laisvų, teisingų, konkurencinių rinkimų ir visuotinio balsavimo) iškelia tokius papildomus reikalavimus: