H. Radausko eilėraščio “Rytas geležinkelio stoty” interpretacija

H. Radausko eilėraščio “Rytas geležinkelio stoty” interpretacija

Ištrauka iš darbo:

Henrikas Radauskas – XX a. vidurio moderniosios poezijos kūrėjas, lietuviško eilėraščio meistras. Poetas gamtoje, aplinkoje, buityje ieško grožio, estetinių emocijų, meninės prasmės. Henrikas Radauskas visą laiką stengėsi nebūti toks kaip kiti. Jis siekė, kad jo kūryba būtų savita, o ne ką nors kopijuojanti, Jo eilėraščius sunku priskirti konkrečiai srovei. Henriko Radausko kūryba tarsi atskira srovė, įvairių srovių samplaika. Ne išimtis ir eilėraštis “Rytas geležinkelio stoty”. Eilėraštis “rytas geležinkelio stoty” yra paimtas iš rinkinio “Fontanas”, kuris buvo išleistas 1935 metais. Pavadinimas “Rytas geležinkelio stoty“ skaitytojui suteikia daug informacijos. Be to nurodo vietą – geležinkelio stotis. Eilėraštis sudarytas iš keturių strofų, o kiekviena strofa iš keturių eilučių. Jau pirmoje eilėraščio eilutėje pastebėsime personifikaciją; Atrieda rytas traukiniais nerimstančiais. Ši personifikacija tarsi parodo, kad rytas – pagrindinis veikėjas, kad visas eilėraštis bus apie rytą, jo grožį. Traukiniai nerimstantys pabrėžia, kad šio ryto išvengti neįmanoma, nori tu to ar ne. Tačiau argi šis rytas nėra tik simbolis? Rytas simbolizuoja naujoves, naujo pasaulio gimimą. Ir pirmosios, antrosios strofos eilutės parodo, kaip šios naujovės ateina į pasaulį: Iš nebuvimo, iš nakties, iš nerimo Išėmęs mėto tolius ir medžius.