Tarptautinės finansų organizacijos, tokios kaip Tarptautinis Valiutos Fondas, Pasaulio bankas, Europos Rekonstrukcijos ir Plėtros Bankas, Europos Tarybos Vystymo Bankas ir kitos, yra labai svarbios padedant besivystančioms valstybėms, skatinant jų gerovės augimą. Šios organizacijos ne tik teikia paskolas, bet taip pat ir konsultuoja besiskolinančias šalis, padeda jų vyriausybėms racionaliai vykdyti reformas, kontroliuoja jų veikla. Ne visada šių organizacijų veiklos rezultatai yra tik teigiami, taip atsitinka dėlto, kad vystymosi ekonomikos teorija nevisiškai tiksliai  įvertina ekonomikos procesus ir pateikia nevisiškai gerus augimo modelius, kuriais vėliau remiasi tarptautinės organizacijos siūlydamos besivystančioms valstybės priemones, kuriomis būtų skatinamas ekonomikos augimas.

Lietuvai, taip pat ir kitoms Baltijos valstybėms,  atgavus nepriklausomybę bei pereinant prie rinkos ekonomikos, turėjo būti sukurtos visos reikalingos institucijos,  galimybės vystytis privačiam verslui bei laisvai rinkai, pasiektas makroekonominis stabilumas, tai yra turėjo būti sukurta valstybė. Šiems tikslams pasiekti buvo reikalingos milžiniškos lėšos bei žinios. Lietuva tokių išteklių neturėjo ir modernios valstybės sukūrimas tikriausiai būtų buvęs neįmanomas be finansinės ir konsultacinės paramos iš įvairių užsienio šaltinių. Pasaulio Bankas buvo didžiausias paskolų bei konsultacinės pagalbos iš jų.