Politikos mokslų atstovui viešojo sektoriaus sąvoka apima tiek viešųjų institucijų veikios rūšis, tiek ir sprendimų pri­ėmimą ir įgyvendinimą tose institucijose. Taigi pirmiausia tu­rime teoriją apie viešąjį sektorių kaip valdymo veiklos sritį, susijusią su išdėstymu, perskirstymu ir reguliavimu, taip pat įvairiausias tų trijų sričių analizę apibendrinančias sąvokas. Kita vertus, turime dinaminę viešojo sektoriaus politikos perspek­tyvą, apimančią įvairių sektorinių ir kitokių politikų kūrimą ir įgyvendinimą. Viešajam sektoriui reikalingos ir aprašomo­sios, ir norminės sąvokos, nes reikia suprasti ne tik tai, kas vyksta viešosiose institucijose, bet ir nustatyti, kiek veiksmin­gi ir pageidaujami yra jų veiklos tiesioginiai rezultatai bei ne­tiesioginiai padariniai. Iš esmės viešasis sektorius yra institu­cijų visuma, koordinuojanti skirtingų grupių, kurios įvairiais būdais prašyte prašosi vienokių ar kitokių viešųjų veiksmų, interesus.