Pats seniausias informacijos, mokslo, žinių kaupimo būdas yra knyga. Jose kiekviena tauta interpretuoja savo gyvenamojo laikotarpio realijas. Į knygas įeina viskas- tiek gyvasis pasaulis, tiek negyvasis. Bet retas kuris susimąsto- o kaip gi atsirado toji knyga? Kas ją pirmasis sukūrė? Į šiuos klausimus padeda atsakyti istorijos mokslas, kuris yra iš faktų, o faktai susideda iš knygų... Atrodytų lyg tai būtų du vienas be kito neapsieinantys dalykai-knyga ir istorija, nebūtų knygos, nebūtų ir istorijos ir atvirkščiai...

Kiekviena tauta turi savo knygos ištakas, tradicijas ir tendencijas, niekuo iš jų neišsiskiria ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK). Galbūt ji net lenkia daugelį kitų šalių savo istorijos vingiais, o ypač knygų ir rašto istorijoje. Rašto ir knygos kelias į LDK buvo sunkus ir vingiuotas, bet juk yra sakoma, jog didelėms reformoms reikia daug laiko, daug darbo ir didelių pastangų...

Yra daugybė mitų, teorijų ir hipotezių apie LDK kultūrą. Tačiau juos visus reikia nuodugniai ištirti remiantis įvairiais pirminiais istorijos šaltiniais, kurių iki mūsų dienų ne daug likę. Iš tiesų LDK laikotarpiu Lietuvių kalba ir kultūra išgyveno sunkius laikus. Sudaryta dualistinė valstybė mūsų gimtąjai kalbai nedavė nieko gero, apskritai buvo manyta, kad lietuvių kalba yra niekam tikusi, tinkama tik žemiausiems visuomenės sluoksniams, o apie lietuvišką knygą buvo galima tik pasvajoti. Tad pasigilinkime į knygos vystymąsi LDK laikais