“Secesiono” stilistiniai bruožai P. Kalpoko Miuncheno laikotarpio darbuose buvo susipynę su impresionizmu. Vëliau jų plėtotį dailininko kūryboje vyko dekoratyvaus plenarizmo linkme. Jau paveiksluose “Rudenėjant” (1912) ir “žiema” (1913), tapytuose impresionistine maniera, ryykėja polinkis į dekoratyvinę apibendrinimą. Aukštas abiejų peizažų horizontas sutelkia dėmesį į žemę, įmaterialaus pasaulio būtį, aktytą didelėmis gautomis spalvų plotmėmis, ritmiškai derinant šviesias ir tamsias vietas. Ypač monumentaliai skamba panoraminė kompozicija “Rudenėjant”, kur tarsi nuo aukšto kalno prieš akis atsiveria platus gamtos vaizdas ankstyvo rudens metu. Pasikartojantis tolstančių šviesių ir tamsių laukų ritmas susiekia peizažui žaismingumo ir kuria didelės, sudėtingos erdvės įspūdį. “Žiema” - fragmentinės kompozicijos, kameriškesnės nuotaikos, nors P. Kalpoko pamėgtas vingiujančio upelio motyvas čia įgyja epiškiausią išraišką.